Rūšiuoji – tampi socialiai atsakingu!

Šiemet, susidūrę su karščio rekordais tiek Lietuvoje, tiek Europoje, galėjome akivaizdžiai pajusti ir susimąstyti, kad gamtoje vyksta neįprasti pokyčiai.               

Pasaulyje jau ne vienerius metus didėja susirūpinimas dėl klimato kaitos ir gamtos išsaugojimo. Mes dažnai girdime informaciją apie nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis. Nemažai mokslininkų tvirtina, kad  klimato kaitą sukelia žmonijos veikla.

Todėl kyla klausimas, jei nuo mūsų priklauso tai, kas vyksta gamtoje, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sustabdytume neigiamą poveikį mūsų nuostabiajai gamtai? Vienas paprasčiausių dalykų kurį galime pradėti daryti jau šiandien  –  rūšiuoti.

2019 m. Valakampių socialinių paslaugų namai, prisidėdami prie gamtos išsaugojimo ir tausojimo, įsigijo konteinerių, skirtų rūšiavimui.

Pradėjus rūšiuoti, svarbu žinoti, kaip tai daryti tinkamai. Socialiniai darbuotojai gyventojams organizavo mokymus apie šiukšlių rūšiavimą, rodė į kokį konteinerį kokias šiukšles dėti. 

Gyventojai ir darbuotojai sutiko pasidalyti savo mintimis apie šiukšlių rūšiavimo mokymus, kaip sekasi praktiškai pritaikyti žinias ir ką jie galvoja apie patį rūšiavimą. Pasakoti, kaip sekasi rūšiuoti, sutiko gyventojos Kristina, Danguolė, Loreta, Raisa, Aleksandras, Kęstutis, Aldona ir mūsų darbuotojai – Aušra, Viktorija, Neringa, Alina, Dorota ir Normantas.

Kristina: ,,Taip (rūšiuoju). Popierių į vieną konteinerį, o stiklą  – į kitą, ir dar plastiką. Aušrytė  (socialinė darbuotoja A.Žukauskienė) išmokino rūšiuoti. Rūšiuoti reikia, kad būtų švaru, kad nebūtų šiukšlių. Patinka rūšiuoti. Pagal spalvas žinau, ką į kur išmesti. Rūšiuoju ir viduje, ir lauke.“

Danguolė: ,,Aš žinau, kad popierių – į popieriaus konteinerį, o kitus – į kitą. Plastikas, ten, kur plastmasė parašyta.  Būna užrašyta ant dėžių. Mums Viktorija aiškino (užimtumo specialistė V. Kuodytė). Buteliai – į stiklo dėžes. O dėl maisto, nežinau..Mes rūšiuojame jas (šiukšles), nes reikia perdirbti. Nelabai patinka (rūšiuoti), bet aš truputėlį susigaudau, suprantu. Vienais metais net šiaip ėjom, rinkom šiukšles miške“.

Loreta: „Nelabai… nesigauna kažkaip, nes kambaryje turiu vieną šiukšliadėžę ir man po vieną šiukšlę rankioti yra nepatogu. Aš žinau, kad mes kieme turime konteinerius ir kad kiti neša ten stiklą, plastiką. Reiktų ir man rūšiuoti, žinau, nes taip visi daro… šiaip tai net ir bendrame koridoriuje turime konteinerių visai netoli mano durų, bet dar nepripratau į juos mesti šiukšles, nors darbuotojai rodė ir sakė kaip tai reikia daryti. Žinau, kad stiklas gamtoje nesuyra labai ilgai, tai labai blogai. Tai, aš tikrai stengsiuosi.“

Raisa: „Konteinerius kieme pastatė gal dar pavasarį. Aš tai nerūšiuoju, nežinau kodėl, gal kad nepripratus, sunku ir taip apsikrauti šiukšlėmis. Suprantu, kad reikia, nes teršiam gamtą…“.

Aleksandras: „Mano šeima rūšiuoja, visada plastiką įmetam prie plastiko. Stiklą irgi metam į stiklo konteinerį. Ir mano darbe rūšiuoja visi, tai man čia nėra naujiena ir visai nesunku“.

Kęstutis: „Aš nerūšiuoju, nes neturiu tokių atliekų, kurias reiktų rūšiuoti, neperku tokio maisto, kuris pakuotėse, o visus butelius tai nunešu į depozitą, priduodu“.

Aldona: „Kai suvalgau ledus, tai blizgančią pakuotę nunešu išmesti į plastiko konteinerį. Man darbuotojai paaiškino kodėl taip reikia daryti – kad ta pakuotė nuo ledų būtų perdirbta. Jau pripratau, kad taip reikia daryti“.

Socialinė darbuotoja Aušra Žukauskienė: ,,Įstaigos gyventojams buvo parengta vaizdinė medžiaga apie šiukšlių rūšiavimą, apie šiukšlių rūšiavimo naudą gamtai. Po vaizdinės medžiagos peržiūros su įstaigos gyventojais buvo vedama diskusija, kad įtvirtinti žinias. Kartais pažaidžiame žaidimus susijusius su šiukšlių rūšiavimu, pvz. paimu plastiko pakuotę ir paklausiu, ar šią šiukšlę mesti prie stiklo? Tai tada sulaukiu daug šūksnių – ne, šią pakuotę reikia mesti prie plastiko. Įstaiga pasirūpino šiukšlių rūšiavimui skirtomis šiukšlių dėžėmis virš kurių yra atspausdinta informacija, kokias šiukšles į kurią šiukšlių dėžę reikia mesti, o kurių –  šiukštu negalima. Savarankiškesniems įstaigos gyventojams padariau grafikus, kad vieną savaitės dieną vienas gyventojas yra atsakingas už šiukšlių rūšiavimą. Tai ir savotiškas atsakomybės ugdymas ir tuo pačiu žaidimas, nes po kiekvieno pavykusio ar nepavykusio rūšiavimo, yra dedamas įsivertinimo/ įvertinimo veidukas (linksmas, abejingas ar liūdnas). Šiai dienai labai stengiasi tiek darbuotojai, tiek įstaigos gyventojai rūšiuoti teisingai, tačiau vis dar pasitaiko visokių „nenumatytų“ atvejų, tačiau su karts nuo karto vis atnaujintomis žiniomis ir dideliu bendro tikslo siekiu,  rezultatai, tikiu, bus labai teigiami.“

Užimtumo specialistė Viktorija Kuodytė: ,,Rūšiuoti atliekas pradėjau prieš porą metų, vien dėl smalsumo pamatyti kiek ir kokių atliekų generuoju. Vis dar rūšiuoju, tačiau, manau, kad ką geriausio galėtume padaryti, tai atsisakyti šiukšlių, daiktų pertekliaus ir saikiai gyventi.  Visiškai atsisakyti plastiko vis dar nepavyko, bet vienkartinius maišelius pakeičiau lininiais ir medžiaginiais maišeliais arba daugkartinio naudojimo talpomis. Rūšiavimo bei ribotų išteklių tausojimo idėjų pasisėmiau iš „zero waste“ gyvenimo būdo propaguotojos Bea Johnson knygos „Gyvenimas be atliekų“. Džiaugiuosi, kad mūsų gyventojai, tvarkydami mūsų mylimą Valakampių mišką, įsitraukė į „Darom“ akciją bei pradėjo mokytis taisyklingai rūšiuoti. Norėčiau, kad ateityje taptume draugiškiausia aplinkai socialinių paslaugų įstaiga Lietuvoje ir rodytume pavyzdį, kaip darniai sugyventi su mus supančia aplinka bei gamta.“

Vedėja Neringa Žalėnė: „Labai džiaugiuosi, kad įstaiga, kurioje aš dirbu, parodė socialinės atsakomybės pavyzdį ir 2019 m. pradėjo atliekų rūšiavimą. Jau ir anksčiau su gyventojais ir darbuotojais kalbėdavome apie rūšiavimo būtinybę. Pokyčiai pastebėti tuomet, kai Lietuvoje pradėjo veikti depozitinės taros sistema. Gyventojai noriai renka gėrimų pakuotes, nes už jas gauna pinigų. Žinoma, kiekvienai naujovei reikia laiko. Darbuotojams taip pat labai trūko žinių. Tie, kuriems rūšiavimas ir asmeniniame gyvenime buvo gyvenimo būdo dalis, labai noriai pradėjo rūšiuoti ir darbo aplinkoje. Tokių buvo vos keli. Kitiems prireikė laiko suprasti kodėl tai svarbu. Gyventojai dar tik bando išsiugdyti įprotį rūšiuoti atliekas ir šiame procese jiems reikia atidžios darbuotojų pagalbos. Aš pati stengiuosi laikytis „Gyvenimo be atliekų“ (zero waste – angl.) gyvenimo būdo. Labai norėčiau, kad įstaigos, kurioje dirbu, bendruomenė tobulėtų. Ne tik rūšiuotume atliekas, bet ir atsisakytume perteklinio vartojimo. Norėčiau, kad mūsų kolektyvas perimtų šiuolaikišką požiūrį į šventes ir renginius: vaišindamiesi mes nebenaudotume plastikinių indų, nebepuoštume savo kolektyvo švenčių balionais, „fejerverkais“, „konfeti“ šaudyklėmis. Kaip ketinu prie to prisidėti? Visų pirma, rodyti savo asmeninės iniciatyvos pavyzdį. Artėjant bendrai kolektyvo šventei pasiūlysiu kiekvienam kolegai į šventę atsinešti po asmeninį daugkartinio naudojimo indą (lėkštutę, šaukštelį ir puoduką). Po šventės kiekvienas darbuotojas savo asmeninius indus turėtų pasiimti ir išsiplauti. Žinau, kad tokią švenčių kultūros patirtį perima vis daugiau socialiai atsakingų įmonių. Noriu, kad mano įstaigos bendruomenė būtų lyderių tarpe. Gerus pavyzdžius reikia perimti ir „užkrėsti“ jais visą pasaulį“.

Socialinė darbuotoja Alina Šukevič: ,,Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės“ (Johanas Volfgangas Gėtė). Pastarųjų metų susirūpinimą keliantys pokyčiai gamtoje įspėja žmones – gamta nejuokauja. Mes, žmonės, manydami, kad mūsų poreikiai svarbiausi šioje visatoje, labai apsirinkame. Šių laikų vartotojiškas ir egoistiškas požiūris į mus supančią aplinką sukėlė negrįžtamas pasekmes, dėl kurių miršta gamtos ir žmonių pasaulis. Ir šie procesai greitėja. Gamta, gindamasi nuo žmogaus ,,… sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės“. Johanas Volfgangas Gėtė.

Atliekų rūšiavimas – tai žmonių bandymas susidoroti su savo veiklos pasekmėmis. Atėjo laikas žmonėms prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Reikia pradėti nuo savęs ir savo pavyzdžiu ,,kviesti“ žmones prisijungti.

Džiaugiuosi, kad mūsų įstaigos bendruomenė parodė atsakingo elgesio pavyzdį su gamta ir pradėjo rūšiuoti. Tikiu, kad geri pavyzdžiai užkrečiami. Turiu viltį, kad rūšiavimas taps žmonėms įprastu dalyku ir atsakingo žmogaus savybe. Juk ,,būti žmogumi – tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam“. (Antuano de Sen Egziuperi).

Socialinė darbuotoja Dorota Dordik: ,,Labai džiaugiuosi, kad pagaliau pradėjome rūšiuoti! Kiekvienas privalome rūpintis mus supančia aplinka. Namuose rūšiuoju jau senai. Apskritai visoje Lietuvoje įvesčiau priverstinį rūšiavimą visiems J, turėtų būti taikomos baudos už netinkamą atliekų tvarkymą. Visi turi priimti atsakomybę, rūšiuoti ir rūpintis bendra gerove, nes realiai gamta kenčia labiau ne dėl nedraugiškų gaminių (kaip, kad plastikas), o dėl neatsakingo vartotojų elgesio“.

Socialinis darbuotojas Normantas Stefanovičius: ,,Rūšiuoti madinga, todėl kiekvienam svarbu žinoti kur,  ką rūšiuoti. Kad atliekų namuose būtų mažiau, į parduotuvę stengiuosi eiti su savo daugkartiniu maišu arba kuprine. Pradedu nuo savęs ir namuose tvarkingiau :)“

          Džiugu, kad tiek gyventojai, tiek darbuotojai supranta rūšiavimo prasmę ir naudą ir deda pastangas. Belieka tik palinkėti visiems sutelktai siekti bendro tikslo – švaresnės gamtos.

          ,,Gamta – visų namai“  – būkime atsakingi, ne tik naudokimės jos turtais ir gėrybėmis, bet rūpinkimės  ir mylėkime ją!

Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Virginija Paulauskytė