Valakampių socialinių paslaugų namų gyventojai ir darbuotojai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad įstaigoje nuolatos lankosi savanoriai.
Savanorių indėlis į bendrą teigiamą įstaigos atmosferą, gerą gyventojų (ir darbuotojų) nuotaiką, kūrybiškumo lavinimą, įdomų laisvalaikį yra didelis. Kiek daug teigiamų emocijų gyventojams padovanoja Skaistė, kuri kartu su gyventojais piešia ryškius paveikslus, o vėliau dalyvauja parodose…Amerikiečiai savanoriai geba taip sudominti gyventojus, kad dauguma labai lengvai įsitraukia į maisto gamybos užsiėmimus, žaidimus, šokius. Savanorė Olga kiekvieną kartą sugalvoja ir pasiūlo gyventojams ką nors netikėto ir įdomaus, tai išvyką į boulingą, tai Kalėdinius pietus restorane…Vienai iš mūsų gyventojų suradome savanorę Eugeniją, kuri jai karts nuo karto paskambina ir su ja pabendrauja. Gyventoja neturi jokių giminių, kurie ją aplankytų ar paskambintų, tad šie savanorės skambučiai gyventoją labai pradžiugina – ji irgi turi artimą žmogų! O savanorė Ieva, sugebėjusi užmegsti šiltus ryšius su gyventojais, organizavusi jiems meditacijas, pasivaikščiojimus, filmų peržiūras gyventojams, vėliau įsidarbino mūsų įstaigoje.
Gruodžio 5 d. yra Tarptautinė savanorių diena. Minėdami šią dieną, nusprendėme užduoti keletą klausimų apie savanorystę mūsų savanoriams Skaistei, Eugenijai, Ievai, Olgai, savanorių amerikiečių grupės atstovei Connie, įstaigos gyventojams ir darbuotojams.
Kokia spalva nupieštumėte ar kokiu simboliu apibūdintumėte savo savanorystę?
Skaistė: ,,Savanorystę apibūdinčiau balta spalva, gal būtų keletas mėlynų potėpių. Savanorystė man kažkas šviesaus, gero, nežemiško. Mėlynos spalvos potėpiai reikštų protą, kad protu suvokiu tą meilę, draugystę ir tai liks ilgam. Savanorystė VSPN (Valakampių socialinių paslaugų namuose) man yra kaip gyvenimo būdas, šios draugystės nepakeis niekas.“
Eugenija: ,,Spalva, simbolis – geltona saulė.“
Savanorių amerikiečių grupės atstovė Connie: ,,Apibūdintume mėlyna spalva – kaip dangaus, geltona – kaip saulės šviesos, balta – kaip švytėjimo ar vėjo nenuspėjamai besikeičiančio.“
Ieva: ,,Savanorystę nupieščiau žalia ir rausva spalvomis.“
Olga: ,,Spalva… Ko gero geltona arba oranžinė.“
Kokios Jūsų gyvenimo vertybės, patirtys turėjo įtakos sprendimui pradėti savanoriauti?
Skaistė: ,,Savanoriauju daug metų nuo 23-ejų. Man atrodo, jog tai įgimta, to niekas nemoko mokyklose ar šeimose, nuo mažų dienų norėjau padėti žmonėms be atlygio, kol gyvenau su tėveliais negalėjau pilnai realizuoti savo svajonės, bet kai pradėjau dirbti, visuomet dali savo algos skirdavau tiems kam reikia, o pas jus atradau dvasinę laimę, kur nereikia materialios pagalbos, kur reikia tiek mažai, tik laiko ir dėmesio. Turbūt, aš visą gyvenimą savanoriausiu ir padėsiu tiems, kam išties reikia pagalbos.“
Eugenija: ,,Mano draugystė su Aleksandra prasidėjo gerokai anksčiau, nei tai buvo įvardyta kaip savanorystė, netikėtai, savaime. Dukra Viktorija dirbanti Valakampių socialinių paslaugų namuose atsiliepia apie čia gyvenančius žmones, kaip apie tokius pačius kaip mes visi. Vieną kartą, paskambinus dukrai, išgirdau linksmą balsą, tai buvo Aleksandra. Jau kuris laikas su ja pasikalbame. Vis neatsistebiu, kaip ji apie viską pasakoja džiauksimgai: kad piešė, kad darė iš molio, kad siuvo, kad viskas skanu…“
Savanorių amerikiečių grupės atstovė Connie: Mūsų troškimas patarnauti kitiems.
Olga: ,,Kai susitinku su draugais (dabar jau drąsiai galiu juos taip vadinti), mane užplūsta vien tik geros emocijos, o visos neigiamos emocijos dingsta. Man sunku atsakyti į klausimą, kokios vertybės ir gyvenimiško patirtys mane paskatino savanorystei. Kartą atsitiktinai pamačiau (radau) jus, atvykau be minčių čia dar kartą, bet po pirmo apsilankymo, kažkas manęs tarsi neapleido ir vis traukė grįžti atgal.“
Ieva: ,,Mane liūdino, kad žmonės savo laiką leidžia dirbdami dėl pinigų ar darydami projektus, nes jie gerai atrodys CV. Buvo gal net pikta, kad tai taip priimtina ir normalizuota (ypač tarp studentų!). Aš norėjau tiesiog daryti tai kas man svarbu, kas man patinka, todėl ėjau savanoriauti. Tikėjau, kad patirtis vis tiek kažkaip išeis į naudą, ir net didesnę. Taip ir įvyko!“
Ko išmokote, ką suvokėte, sužinojote apie save, gyvenimą, pradėję savanoriauti?
Skaistė: ,,Aš niekada daug negalvoju, padėdama kitiems, kaip ir minėjau, man tai įprasta, tai mano gyvenimo būdas. Prisimenu tik pirma kartą, man buvo 14 metų ir aš iš sutaupytų pinigų nupirkau senukui pieno ir bandelę, senukui kuris prašė išmaldos, man tai suteikė nerealų jausmą, sielos laimę ir neapsakomą jausmą kaip gera duoti, dalintis. Pas jus atrandu dvasinę laimę, patyriau tą jausmą, kai matai tikrumą, kas dabar nyksta. Gyvename pasaulyje, kur net nuomonę gali nusipirkti, tad man geriausia proto terapija pas jus.“
Eugenija: ,,Malonu, kad taip lengvai, paprastai galima suteikti džiaugsmą kitam. Kaip svarbu gyvenime išklausyti, išgirsti.“
Savanorių amerikiečių grupės atstovė Connie: Galėjimas matyti šypsenas bei džiugesį žmonių, kuriems patarnavome, veiduose, suteikė mums labai malonių išgyvenimų. Reikia nedaug pastangų, kad kitiems galėtum suteikti džiaugsmą. Gyvenimas yra per trumpas, kad galėtume nesidalinti savimi, savo žiniomis bei džiaugsmu su kitais. Beje, mums labai patiko apsikabinimai 🙂
Olga: ,,Aš patiriu daugybę gerų, teigiamų emocijų, kuomet matau Joną, Juozą, Mariną ir kitus, kai ateinu ir juos apkabinu… Tai labai jautru. Jaučiu jų tikrą nuoširdumą ir atsaką į giliausius mano jausmus… Man tiesiog gera su jais, nėra jokio veidmainiavimo. Dėka jų, aš suvokiau, kad neturiu teisės skųstis gyvenimu. Aš esu laiminga, pavyzdžiui, žaidžiant boulingą, išgirstant juoką, pamatant draugų šypsenas. Labai Jūsų pasiilgau.“
Ieva: ,,Atėjusi savanoriauti visiškai neįsivaizdavau kaip bendrauti su gyventojais, kokie jie bus, ar sutarsime. Savanorystės pabaigoje jau galėjau kiekvieną iš jų apibūdinti, buvau pabendravusi su visais, ir tai labai atvėrė akis. Visų pirma, kad visi yra nepalyginamai skirtingos asmenybės ir bet koks etiketės prikabinimas iš tikrųjų nieko nepasako. Antra, kad nereikia eiti kursų, kad žinotum kaip čia elgtis ar bendrauti, reikia tiesiog būti žmogiškam ir empatiškam. Ir galiausiai, kad visi esame labiau panašūs nei skirtingi.“
Jūsų nuomone, kokiems žmonėms būtų naudinga savanorystė?
Skaistė: ,,Tikrai sunkus klausimas, manau, savanorystė tūri būti natūrali. Žmonės savanoriaudami turi jausti džiaugsmą, dalintis meile ir gerom emocijom, jei manai kad tau savanorystė tik egoistiškas išsigelbėjimas nuo slogių minčių, ar gyvenimo, tai klysti. Labiau manau reikia mokėti duoti, visomis prasmėmis, nei imti. Tuomet jausi džiaugsmą, nei naudą.“
Ieva: ,,Savanorystė būtų naudinga žmonėms, kurie nėra patenkinti tuo ką veikia, arba nežino ko nori. Savanoriauti galima ir dirbant, ir mokantis. Studentams labai pravartu sužinoti apie darbo specifiką skirtingose sferose. Vyresniems žmonėms, kuriems trūksta emocinio pasitenkinimo gyvenime, ar kažkokios įvairovės, manau savanorystė atneštų daug teigiamos energijos.“
Olga: ,,Man atrodo, čia sunku patarti, svarbiausia, ar pats žmogus turi tam poreikį.“
Eugenija: ,,Ypatingai toks savanoriavimas – telefonu, būtų naudingas vienišiems. Manau pokalbiai gydo.“
Ko reiktų, kad daugiau žmonių pradėtų savanoriauti?
Skaistė: ,,Šis klausimas man asmeniškai labai aktualus daug metų. Negali žmonių priversti, gali rodyti pavyzdį, bet ne visi mes gimę užjausti, duoti ir džiaugtis. Gal po šio interviu ir atrasim kokį savanorį :)))“
Eugenija: ,,Labiau viešinti, kad galima taip (telefonu) savanoriauti.“
Ieva: ,,Reklamos“.
O ką mano apie savanorius Valakampių socialinių paslaugų namų gyventojai ir ko jiems palinkėtų?
Rūta: ,,Man patinka kai ateina savanoriai. Kartu žaidžiam, svajojam, kepam sausainius, klijuojam, piešiam su amerikonais, važiuojam pas Skaistę į parodą, su Olga darėm plovą. Labai gerai būna susitikus su savanoriais. Palinkėčiau laimės, sveikatos ir daug pinigų. Mylim Jus.“
Jūratė: ,,Man patinka kai ateina savanoriai, nes galiu pakalbėti, pabendrauti su jais. Man patinka gaminti maistą kartu su jais, žaisti. Mano nuotaika yra gera, jaučiuosi linksma kai susitinku su savanoriais. Palinkėčiau, kad atvyktų pas mus, geros kloties ir sveikatos.“
Kristina: ,,Patinka kai ateina savanoriai, man labai patinka bendrauti, važiuoti pas juos į svečius, kai atveža dovanų. Man kartu patinka žaisti krepšinį, puoštis, piešti paveikslus. Man linksma, kai ateina savanoriai, man gera. Palinkėčiau sėkmės ir gerų švenčių.“
Aleksandra: ,,Man gera susiskambinti su mama (Eugenija). Aš kalbuosi su ja, kalbuosi apie ,,tašytes“, dideles lovytes, kaip sekasi, apie siuvimą, apie dantų skausmą, aveles, kad noriu susitikti. Man gerai kai kalbu su savanore, su nuotaika. Palinkėčiau laimės, džiaugsmo, geros nuotaikos, sveikatos, gerų šventų Kalėdų.“
Virgilija: ,,Man patinka savanoriai. Žaidžiam, piešiam, šokam, vaidinam teatrą, valgom, su Skaiste bulvinius blynus kepėm, su Olga plovą valgėm, su amerikonais pyragėlį kepėm, klijavom. Mano linksma nuotaika, gerai jaučiuosi susitikusi su savanoriais. Palinkėčiau daug sveikatos, daug draugų, daug pinigų ir daug draugų.“
Ir darbuotojų mintys apie savanorių veiklą…
Socialinė darbuotoja Justyna: ,,Visada su džiaugsmu laukiame ir priimame savanorius į mūsų įstaigą. Kiekvienas jų individualus ir įneša skirtingą indėlį į mūsų gyvenimus. Vieni savanoriai tiesiog bendrauja su gyventojais, kiti juos įtraukia į įvairias veiklas, pramogas. Kiekvienas jų unikalus ir nuoširdus bei nuspalvina gyventojų kasdienybę kitokiomis spalvomis. Tai ir yra tai, ko tikiuosi iš savanorių – nuoširdumo, buvimo čia ir dabar. Svarbiausia, kad savanorystė teiktų naudą ne tik gyventojams, bet ir pačiam savanoriui. Iš jų atsiliepimų matau, kad savanoriai patys jaučiasi ,,lyg ant sparnų “, tai juos pakylėja, teikia džiaugsmą. Be galo džiugu matyti tiek gyventojų, tiek savanorių spindinčias akis, nuoširdų bendravimą. Abi pusės tarsi prisiriša viena prie kitos ir draugystė tęsiasi vėliau, jie bendrauja ir telefonu. Dėmesys, rūpestis ir nuoširdumas – tai dalykai, kuriuos labiausiai vertina gyventojai kalbėdami apie savanorius. Savanorystė nesirenka nei amžiaus, nei lyties, nei išsilavinimo. Savanoriu gali tapti bet kuris žmogus, norintis padovanoti dalelę savo laiko kitiems. Ji labai tinka žmonėms, paskendusiems savo kasdienybėje ir nebematantiems gyvenimo spalvų. Svarbu suprasti, kad savanoris ne tik duoda, bet ir daug gauna iš gyventojų – nuoširdumą, gyvenimo džiaugsmą, tikėjimą, šilumą, juoką, laiką kartu. Todėl tai naudinga kiekvienam. Be abejonės, gyventojams savanoriai teikia didžiausią naudą – laiką kartu. Tai svarbiausia dovana, kuria pasidalinti galime visi , tik galbūt ne kiekvienas išdrįsta. Kiekvienas naujas savanoris, atėjęs į mūsų įstaigą, įneša vis kitokių spalvų į mūsų gyvenimą. Darbuotojai taip pat iš savanorių gali pasisemti naujų idėjų, užimtumo veiklų, ar tiesiog pliūpsnį teigiamų emocijų. Gyventojai trykšta noru bendrauti su savanoriais, lengvai leidžiasi į naujas pažintis ir potyrius. Visos naujos patirtys, įspūdžiai, bei nuoširdus bendravimas ir yra didžiausia nauda mūsų įstaigai. Todėl visada laukiame naujų savanorių ir su džiaugsmu juos priimsime.“
Užimtumo specialistė Viktorija Kuodytė: ,,Norėtume pasidžiaugti gausiu būriu savanorių, kurių rūpinimasis mūsų įstaigos gyventojų gerove bei laisvalaikiu, manau, yra labai vertingas. O savanoris atvyksta pas mus skirtingų priežasčių paskatintas: vieniems smagu, kitiems tai kaip tarnystė, tretiems malonu ir įdomu pažinti skirtumus, dar kitiems yra gera daryti gerą.
Dirbant dienos užimtumo grupėje vis labiau suprantu, kad paskirdami dalį savo laiko neapmokamai veiklai, savanoriai įstaigoje atlieka kilnų darbą, suteikia teigiamų emocijų, skatina socialinę įtrauktį, asmeninę savirealizaciją, veiklumą, socialinių ryšių stiprinimą, prisideda prie gero psichologinio klimato palaikymo. Darbuotojams savanorių darbas palengvina kasdienybę, taip pat praplečia akiratį, ugdo, įneša ,,naujų vėjų“. Mūsų įstaigoje daugiausia savanoriauja Lietuvoje gyvenantys asmenys, bet esame turėję savanorių iš skirtingų žemynų (Meksikos, Honkongo, Argentinos, JAV). Tokia multikultūrinė patirtis mus džiugina bei augina. Esame atviri naujoms patirtims.
Manau, labiausiai savanorystė būtų naudinga smalsiems žmonėms, kuriems rūpi praplėsti savo suvokimo ribas. Tokiems asmenims, kurie nori būti atviri skirtumams.
Dėkojame Jums už buvimą kartu !“
Nuoširdžiai dėkojame mūsų savanoriams Skaistei, Eugenijai, Ievai, Olgai, savanorių amerikiečių grupei ir jų atstovei Connie už prasmingą veiklą ir dosnumą!
Jūs atnešate tiek daug gražių, šviesių spalvų į mūsų įstaigos gyventojų kasdienybę! Tegul bus ir Jūsų gyvenimas užpildytas gražiausiomis spalvomis!
Užimtumo specialistė Viktorija Kuodytė ir
direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Virginija Paulauskytė
